- vobuluoti
- võbuluoti, -uoja, -avo žr. vobaloti: 1. Ser, NdŽ, DŽ1 Pati per dienų dienas tik pluteles vobuluoja rš. 2. DŽ1 Võbuluo[ja] võbuluo[ja] i nieko nepasako Lk. Senutė, vobuluodama bedante burna, kiekvieno teiraudavosi apie anūką rš. \ vobuluoti; suvobuluoti
Dictionary of the Lithuanian Language.